| Lapkrièio 23 d. 15 valandà, kuri ðvenèiama kaip Dievo Gailestingumo valanda, skambës Vilniaus arkikatedros ir kitø Lietuvos baþnyèiø varpai tam, kad primintø apie nuþudytus negimusius vaikelius.
1955 m. lapkrièio 23 d. Lietuvoje buvo áteisinti abortai kûdikiams, dar neturintiems 12 savaièiø, ir iki ðiol tûkstanèiai ðeimø yra paliestos kûdikio netekties skausmo. Jonas Paulius II enciklikoje apie þmogaus gyvybæ raðo: „Baþnyèia gerai þino daugybæ veiksniø, galëjusiø lemti jûsø sprendimà; ji neabejoja, kad daugeliu atveju ðis sprendimas buvo skausmingas ar net sukreèiantis. Galbût þaizda jûsø ðirdyje dar nëra uþgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebëra labai bloga. Bet nenustokite dràsos ir nepraraskite vilties. <...> Maloningasis Tëvas pasirengæs suteikti jums savo atleidimà ir ramybæ Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nëra galutinai prarasta ir pajëgsite papraðyti atleidimo savo kûdiká, dabar gyvenantá Vieðpatyje. Draugiðkai ir su iðmanymu padedant bei patariant kitiems þmonëms, remdamosios savo paèiø skausmingu patyrimu, jûs galite tapti iðkalbingiausiomis kiekvieno þmogaus teisës á gyvybæ gynëjomis“ (Evangelium vitae, 99).
Lapkrièio mënesá ðeimos centrai kvieèia á ávairius nedidelius renginius, skirtus Negimusio kûdikio dienai paminëti. Šiø dienø pasaulyje malda yra stipriausia gyvybës apsauga, todël tam skirtose Susitaikinimo pamaldose turime galimybæ vienytis maldos bendrystëje. Motinos ir ðeimos gali atneðti savo skausmà, neviltá, pasidalyti savo kanèia. Pokalbis su visada laukianèiu kunigu, uþtarimo malda, iðpaþintis gali padëti iðgyventi netekties liûdesá ir atsisakyti sunkios praradimo naðtos, ir, galbût, iðsklaidyti abejones ir ryþtis priimti naujà gyvybæ...
Ávairios parapijø maldos grupës (ðeimø, jaunimo, roþinio ir kt.) lapkrièio mënesá yra kvieèiamos melstis uþ negimusius kûdikius, moteris ir ðeimas, patyrusias kûdikio netektá dël persileidimo ar aborto. Raginame ir kitais mënesiais maldos intencijose prisiminti ðià skaudþià problemà.
„Mes esame pasiøsti á pasaulá kaip „tauta, stojanti uþ gyvybæ”, ir todël turime ne tik skelbti, bet nuoðirdþiai ðvæsti Gyvybës Evangelijà“ (Evangelium vitae, 83).
|